Įstatai

LIETUVOS METALISTŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO ĮSTATAI

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1 Lietuvos metalistų ir kitos pramonės profesinių sąjungų susivienijimas (toliau "profsąjunga") yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka darbuotojų įsteigta savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Profsąjunga yra socialinis partneris – darbuotojų atstovas.
1.2 Profsąjunga veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, šiais įstatais ir turi Darbo kodekso, Profesinių sąjungų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę.
1.3 Profsąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ar valdantis turtą įstatymų nustatyta tvarka. Profsąjunga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Profsąjungos tikslas – atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. Profsąjunga savo veikloje nesiekia pelno. Profsąjunga siekdama šiuose įstatuose numatytų tikslų gali užsiimti leidybine, gamybine-ūkine veikla.
Profsąjunga turi antspaudą su pilnu jos pavadinimu ir blankus su pilnu jos pavadinimu. Profsąjunga turi sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Profsąjunga gali būti paramos teikėja ir gavėja.
1.4 Profsąjungos buveinė yra Vilniuje Jasinskio g.9.
1.5 Profsąjungos veiklos laikotarpis – neribotas.
1.6 Profsąjunga yra šakos profesinė sąjunga, veikianti įmonėse, kuriose yra įsteigtos profsąjungos pirminės grupės ir (arba) kuriose dirba profsąjungos nariai (toliau – įmonės), savo veiklą vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.7 Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimas yra Lietuvos metalistų profesinės sąjungos teisių ir prievolių perėmėja.

2. PROFSĄJUNGOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS RŪŠYS

2.1 Profsąjungos veiklos sritys yra: darbuotojų profesinių darbo, ekonominių, socialinių teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas individualiuose bei kolektyviniuose darbo santykiuose, teisinių paslaugų savo nariams teikimas, savo narių bei kitų darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, spaudos leidinių leidyba, socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, kita panaši veikla siekiant padėti darbuotojams protingai apginti savo interesus.
2.2 Profsąjungos veiklos tikslai:
2.2.1 Atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus individualiuose darbo santykiuose;
2.2.2 Atstovauti darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose;
2.2.3 Kolektyvinėse derybose siekti teisingo apmokėjimo už darbą, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, geresnių darbo sąlygų ir darbo santykių stabilumo;
2.2.4 Padėti savo nariams tinkamai apginti savo pažeistas teises;
2.2.5 Šviesti darbuotojus darbo teisės, profsąjunginės veiklos ir kitose srityse, padėti jiems kelti savo kvalifikaciją;
2.2.6 Skatinti socialinę partnerystę su kitu socialiniu partneriu – darbdaviu;
2.2.7 Prieinamomis priemonėmis prisidėti prie socialinės apsaugos ir darbo sistemos tobulinimo (teikiant pasiūlymus valstybės institucijoms, rengiant bendrus projektus ir pan.).
2.3 Licencijuojamai veiklai, numatytai Lietuvos Respublikos įstatymuose, turi būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu įgaliotos institucijos išduota licencija (leidimas).
2.4 Vykdydama savo veiklą profsąjunga turi tokias Darbo kodekso ir Profesinių sąjungų įstatymo numatytas teises:
2.4.1 sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti jų vykdymą;
2.4.2 teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje;
2.4.3 organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teisėtas priemones, kurių imtis darbuotojai turi teisę;
2.4.4 teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms;
2.4.5 vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
2.4.6 saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įmonės pirkimo–pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktūras ir reorganizuojant įmones;
2.4.7 gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;
2.4.8 skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus bei veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujamo asmens teises.
2.4.9 teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo;
2.4.10 atstovauti savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose tame tarpe visose Lietuvos Respublikos Teismo institucijose;
2.4.11 sudaryti susitarimus su valstybės valdžios ir valdymo organais;
2.4.12 iš valstybės organų ir organizacijų turi teisę gauti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais, kurią valstybės organai ir organizacijos privalo pateikti įstatymų nustatytais terminais;
2.4.13 siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų;
2.4.14 rengti susirinkimus, taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoti mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginiu.

3. PROFSĄJUNGOS NARIAI, JŲ TEISĖS BEI PAREIGOS

3.1 Profsąjungos nariais gali būti darbuotojai nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų, arba darbuotojus jungiančios profesinės sąjungos, pripažįstantys šiuos įstatus:
3.1.1 Profsąjungos nariais gali būti darbuotojai, dirbantys inžinerinės pramonės šakoje - metalo gaminių, mašinų, dviračių, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės įmonėse, taip pat transporto priemonių sektoriuje bei kitose pramonės įmonėse.
3.1.2 Profsąjungą sudaro:
- profesinės sąjungos, veikiančios pagal savo įstatus, turinčios juridinį statusą;
- profesinių sąjungų junginiai, veikiantys pagal savo įstatus, turintys juridinį statusą;
- profsąjungos pirminės organizacijos neturintys juridinio statuso ir veikiančios pagal šiuos įstatus.
3.2 Profsąjungos nariais gali likti buvę įmonės darbuotojai.
3.3 Į profsąjungą įstojama pateikus raštišką prašymą profsąjungai. Sprendimą dėl nario priėmimo priima profsąjungos pirmininkas arba profsąjungos pirminės grupės pirmininkas. Atsisakyti priimti į profsąjungą galima tik tuo atveju, jei asmuo pagal įstatus negali būti profsąjungos narys arba yra pakankamo pagrindo įtarti, kad įmonės darbuotojas būdamas profsąjungos nariu savo veikla sąmoningai kenks profsąjungos interesams ar kompromituos ją.
3.4 Sprendimą dėl profesinės sąjungos, turinčios juridinio asmens teises, priėmimo priima profsąjungos taryba.
3.5 Profsąjungos nariams gali būti išduodami profsąjungos nario pažymėjimai.
3.6 Iš profsąjungos išstojama pateikus raštišką prašymą ir grąžinus nario pažymėjimą be atskiro profsąjungos valdymo organų sprendimo. Narystė profsąjungoje nepasibaigia nutrūkus nario darbo santykiams su įmone, jei nėra kitokio profsąjungos nario prašymo. Profsąjungos pirmininkas turi teisę pašalinti narį iš profsąjungos, jei narys daugiau kaip du mėnesius nesumoka nario mokesčio arba savo veikla, nesuderinama su šių įstatų numatytais profsąjungos tikslais, sąmoningai kenkia profsąjungos interesams ar kompromituoja ją.
3.7 Profsąjungos nariai turi šias neturtines teises:
3.7.1 būti atstovaujamas profsąjungos konferencijose;
3.7.2 būti išrinktas į profsąjungos valdymo organus;
3.7.3 gauti visą informaciją apie profsąjungos veiklą;
3.7.4 apskųsti teismui profsąjungos valdymo organų sprendimus, jei jie prieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams ar įstatams;
3.7.5 teikti siūlymus profsąjungos konferencijai, tarybai ir pirmininkui visais profsąjungos veiklos klausimais. Siūlymą gavęs profsąjungos valdymo organas privalo jį apsvarstyti ir priimti dėl jo sprendimą.
3.8 Profsąjungos narys turi šias pareigas:
3.8.1 vykdyti šių įstatų reikalavimus;
3.8.2 mokėti profsąjungos tarybos nustatyto dydžio nario mokestį;
3.8.3 informuoti profsąjungos pirmininką arba profsąjungos pirminės grupės pirmininką apie savo asmens duomenų pasikeitimą;
3.8.4 sąžiningai ir protingai naudotis savo teisėmis.
3.9 Profsąjungos narys savo pareigą mokėti profsąjungos tarybos nustatyto dydžio nario mokestį įvykdo pateikdamas darbdaviui prašymą išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio nario mokestį ir jį pervesti į profsąjungos sąskaitą arba mokėdamas nario mokestį asmeniškai, pateikęs profsąjungai atitinkamą prašymą, kuriame nurodo savo atlyginimo dydį. Nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip profsąjungai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

4. PROFSĄJUNGOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

4.1 Profsąjungos organai yra centriniai (konferencija, taryba, pirmininkas ir jo pavaduotojai) ir pirminių organizacijų (visuotinis susirinkimas, pirminės organizacijos pirmininkas ir , jei sudaroma, – pirminės organizacijos taryba).
4.2 Profsąjungos Konferencija yra aukščiausias profsąjungos organas.
Profsąjungos kolegialus valdymo organas yra profsąjungos taryba (toliau – taryba).
Profsąjungos nuolatinis vienasmenis valdymo organas yra profsąjungos pirmininkas.
4.3 Profsąjungos pirminės grupės yra profsąjungos struktūriniai padaliniai, turintys dalinį savarankiškumą, jiems suteiktą šių įstatų ir pirminės grupės reglamento. Jiems gali būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios juridinių asmenų filialus, jei jos registruojamos juridinių asmenų registre (kaip filialai).
Konferencija

4.4 Konferencija šaukiama profsąjungos pirmininko ne rečiau kaip kartą per metus. Jame privalomai aptariama pirmininko ataskaita apie profsąjungos veiklą ir jos finansinę būklę. Konferencijos atstovavimo normas ir delegatų rinkimo tvarką nustato profsąjungos taryba.
4.5 Konferencijos kompetencija:
4.5.1 keičia ir papildo įstatus;
4.5.2 keturiems metams renka pirmininką, jo pavaduotojus bei revizijos komisijos narius;
4.5.4 tvirtina metinę pirmininko ataskaitą ir, jei tokia sudaroma, finansinę atskaitomybę;
4.5.5 priima nutarimą likviduoti ar reorganizuoti profsąjungą;
4.5.6 nustato administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, jei tokia sudaroma;
4.5.7 nustato profsąjungos veiklos kryptis;
4.5.8 gali priimti nutarimus bet kokiais kitais profsąjungos veiklos klausimais.
4.6 Konferencija sprendimus priima paprasta dalyvaujančių delegatų balsų dauguma. Sprendimai dėl profsąjungos įstatų keitimo, likvidavimo ir reorganizavimo priimami 2/3 balsų dauguma. Konferencijoje rašomas protokolas pagal Civilinio kodekso 2.90 ir 2.91 str. str. nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti nutarimai. Konferencija nustato savo procedūrines taisykles.
4.7 Konferencija gali priimti sprendimus, jei joje dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų delegatų.
Jei į Konferenciją nesusirenka reikiamas nutarimams priimti delegatų skaičius, ne vėliau kaip per dvi savaites šaukiama pakartotinė Konferencija, kuri gali priimti nutarimus nepriklausomai nuo dalyvaujančių delegatų skaičiaus, bet tik pagal neįvykusios Konferencijos darbotvarkę.
4.8 Konferenciją organizuoja profsąjungos pirmininkas ir jo pavaduotojai. Konferencijos sušaukimo iniciatyvos teisę turi profsąjungos pirmininkas ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių. Profsąjungos pirmininkas privalo informuoti profsąjungos pirmines grupes ir profsąjungos narius apie Konferencijos laiką, vietą ir darbotvarkę ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki Konferencijos. Toks pranešimas gali būti skelbiamas respublikiniame dienraštyje. Konferencijos atstovavimo normas ir delegatų rinkimo tvarką nustato taryba.

Profsąjungos taryba

4.9 Profsąjungos taryba yra kolegialus profsąjungos valdymo organas – darbuotojų atstovaujamasis organas – kurį sudaro: profsąjungos pirminių grupių ir savarankiškų profesinių sąjungų vadovai (ar jų įgalioti atstovai) ir profsąjungos pirmininkas.
4.10 Taryba savo sprendimus priima posėdžiuose, kuriuos šaukia profsąjungos pirmininkas ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Taryba gali priimti sprendimus, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jos narių. Tarybos posėdžiuose rašomas protokolas pagal Civilinio kodekso 2.90 ir 2.91 str. nustatytas taisykles, į jį įrašomi priimti sprendimai.
4.11 Profsąjungos tarybos kompetencija:
4.11.1 patvirtina komisijos parengtą šakinės/teritorinės kolektyvinės sutarties projektą prieš perduodant ją pasirašyti pirmininkui;
4.11.2 pirmininkui ar jo pavaduotojui atsistatydinus arba mirus iki Konferencijos skiria laikinai einantį pirmininko pareigas.
4.11.3 duoda sutikimą arba atsisako duoti sutikimą darbdaviams atleisti Profsąjungos pirmininką arba skirti jam drausminę nuobaudą;
4.11.4 priima sprendimą paskelbti streiką keliose įmonėse ir sudaro streiko komitetą arba pati atlieka šią funkciją;
4.11.5 dalyvauja konsultacijose su darbdaviais ir vyriausybės atstovais;
4.11.6 priima sprendimus dėl profsąjungos narystės profesinių sąjungų susivienijimuose;
4.11.7 nustato profsąjungos nario mokesčio dydį;
4.11.8 steigia profsąjungos komisijas ir tvirtina jų darbo reglamentus;
4.11.9 turi Darbo kodekso 22 str. numatytas darbuotojų atstovo teises;
4.11.10 gali priimti sprendimus bet kokiais kitais profsąjungos veiklos klausimais, kurie neįeina į Konferencijos kompetenciją.
4.12 Profsąjungos tarybos pirmininkas yra ir jos posėdžiams pirmininkauja profsąjungos pirmininkas. Taryba sprendimus priima dalyvaujančių balsų dauguma.
4.13 Profsąjungos tarybos nariai yra skiriami į komisiją šakinės/teritorinės kolektyvinės sutarties projektui paruošti, taip pat į taikinimo komisiją. Tarybos nariai turi teises, šių įstatų suteiktas pirminės organizacijos pirmininkui.

Profsąjungos pirmininkas

4.14 Nuolatinis vienasmenis profsąjungos valdymo organas yra profsąjungos pirmininkas. Pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami keturiems metams ir atleidžiami Konferencijos. Pirmininkas vadovauja veiklai ir tvarko profsąjungos reikalus, išskyrus atvejus, priskirtus Konferencijos arba tarybos kompetencijai. Pirmininkas ir jo pavaduotojai yra darbuotojų atstovaujamieji organai.
4.15 Pirmininkas:
4.15.1 tvarko profsąjungos lėšas ir kitą turtą, juo disponuoja;
4.15.2 atstovauja profsąjungą be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis arba įgalioja tai atlikti kitus asmenis;
4.15.3 atstovauja profsąjungos narius jų prašymu teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su darbdaviu bylose dėl darbo teisinių santykių arba įgalioja tai atlikti kitus asmenis;
4.15.4 organizuoja profsąjungos darbą;
4.15.5 vykdo nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
4.15.6 atstovauja profsąjungą ir jo narius santykiuose su darbdaviu (-iais) išskyrus klausimus, dėl kurių reikalingas tarybos atstovavimas, turi Darbo kodekso 22 str. numatytas darbuotojų atstovo teises;
4.15.7 pasirašo darbo sutartis su į darbą priimamais darbuotojais bei juos atleidžia iš darbo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais;
4.15.8 turi teisę pasirašyti profsąjungos vardu teritorinę/šakinę kolektyvinę sutartį prieš tai jai pritarus tarybai, taip pat įmonės kolektyvinę sutartį, jei įmonėje, kur yra profsąjungos narių, nesudaryta pirminė organizacija;
4.15.9 pasirašo kitus profsąjungos siunčiamus dokumentus bei sutartis, kai tam nereikalingas Konferencijos arba Tarybos pritarimas;
4.15.10 teikia juridinių asmenų registrui duomenis apie profsąjungą;
4.15.11 sudaro Konferencijos darbotvarkę ir šaukia Konferenciją;
4.15.12 siūlo Konferencijai likviduoti ar reorganizuoti profsąjungą;
4.15.13 duoda sutikimą arba atsisako duoti sutikimą darbdaviui atleisti tarybos narius arba skirti jiems drausminę nuobaudą;
4.15.14 tvirtina ir registruoja pirminių organizacijų reglamentus;
4.15.15 priima sprendimą dėl naujų narių priėmimo į profsąjungą;
4.15.16 priima kitus sprendimus dėl profsąjungos veiklos, kurie neįeina į Konferencijos arba tarybos kompetenciją.
4.16 Jei Konferencijos nutarimu sudaroma administracija, pirmininkas tampa jos vadovu ir tvirtina administracijos darbo reglamentą.
4.17 Renkami du pirmininko pavaduotojai. Jie turi teises, numatytas šių įstatų 4.15.2 – 4.15.6 ir 4.15.9 punktuose, taip pat kitas teises, kurias jiems atskiru įgaliojimu suteikia pirmininkas. Pirmininko pavaduotojų funkcijas nustato profsąjungos pirmininkas.
4.18 Pirmininkas savo įsakymu turi teisę skirti pirmininko pavaduotojus teisiniais klausimais. Pirmininko pavaduotojas teisiniais klausimais turi teisę:
4.18.1 be atskiro įgaliojimo atstovauti profsąjungos narius darbo ginčuose – darbo ginčų komisijoje bei teisme;
4.18.2 be atskiro įgaliojimo atstovauti profsąjungą visose Teismo institucijose su visomis teisėmis įstatymų suteiktomis ieškovui (pareiškėjui), atsakovui ar trečiajam asmeniui su teise pareikšti ieškinį ir priešieškinį, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui;
4.18.3 gauti informaciją iš darbdavio apie jo socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;
4.18.4 vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;
4.18.5 rengti ir pasirašyti profsąjungos vardu raštus dėl informacijos pateikimo darbdaviui bei valstybės ir savivaldybių institucijoms, o taip pat reikalavimus darbdaviui.

Profsąjungos komisijos

4.19 Tarybos sprendimu gali būti steigiamos profsąjungos komisijos tam tikroms profsąjungos veiklos kryptims įgyvendinti. Jų darbo reglamentus tvirtina Taryba.
4.20 Profsąjungos komisijos darbo reglamente gali būti numatyta, kad profsąjungos komisija yra darbuotojų atstovaujamasis organas (turi Darbo kodekso 22 str. numatytas darbuotojų atstovo teises), jo nariai vykdo nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, o taip pat turi kitas darbo reglamente numatytas teises.

Profsąjungos pirminė organizacija

4.21 Profsąjungos pirminė organizacija veikia pagal profsąjungos pirmininko patvirtintą reglamentą. Pirminės organizacijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, pirminės organizacijos pirmininkas ir, jei sudaromas, pirminės organizacijos taryba. Darbuotojų atstovaujamieji organai, turintys ir įgyvendinantys Darbo kodekso 22 str. numatytas teises, yra pirminės organizacijos pirmininkas ir pirminės organizacijos taryba.
4.22 Visuotinio narių susirinkimo kompetencija:
4.22.1 Renka keturiems metams pirminės organizacijos pirmininką ir, jei toks sudaromas, tarybos narius;
4.22.2 Renka delegatus į Konferenciją;
4.22.3 Priima sprendimą likviduoti pirminę organizaciją;
4.22.4 Priima kitus sprendimus dėl pirminės organizacijos veiklos kiek tai neprieštarauja šiems įstatams ir centrinių valdymo organų sprendimams.
4.23 Pirminės organizacijos pirmininko kompetencija:
4.23.1 atstovauja pirminę organizaciją profsąjungos taryboje;
4.23.2 atstovauja profsąjungą be atskiro įgaliojimo teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis arba įgalioja tai atlikti kitus asmenis, kiek tai liečia profsąjungos pirminės organizacijos narius ir interesus;
4.23.3 atstovauja profsąjungos narius jų prašymu teisme, valdžios bei valdymo institucijose bei santykiuose su darbdaviu bylose dėl darbo teisinių santykių arba įgalioja tai atlikti kitus asmenis, kiek tai liečia profsąjungos pirminės organizacijos narius ir interesus;
4.23.4 organizuoja profsąjungos pirminės organizacijos darbą;
4.23.5 vykdo nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę ir turi Darbo kodekso 22 str. numatytas darbuotojų atstovo teises;
4.23.6 atstovauja profsąjungą (pirminę organizaciją) ir jos narius santykiuose su darbdaviu;
4.23.7 turi teisę pasirašyti profsąjungos vardu įmonės kolektyvinę sutartį;
4.23.8 pasirašo kitus profsąjungos siunčiamus dokumentus bei sutartis, kai tai liečia pirminės organizacijos interesus ir nėra profsąjungos centrinių valdymo organų kompetencija;
4.23.9 duoda sutikimą arba atsisako duoti sutikimą darbdaviui atleisti pirminės organizacijos tarybos narius arba skirti jiems drausminę nuobaudą;
4.23.10 priima sprendimą dėl naujų narių priėmimo į profsąjungą toje įmonėje, kur veikia jo vadovaujama pirminė organizacija;
4.23.11 turi kitas teises, nustatytas pirminės organizacijos reglamento.
4.24 Profsąjungos pirminės organizacijos taryba yra darbuotojų atstovaujamasis organas, kuris gali būti sudaromas visuotinio susirinkimo sprendimu. Profsąjungos pirminės organizacijos tarybos kompetenciją nustato pirminės organizacijos reglamentas.
4.25 Šiuose įstatuose nereglamentuotus pirminių organizacijų veiklos klausimus reglamentuoja pirminės organizacijos reglamentas, tvirtinamas profsąjungos pirmininko.

5. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

5.1 Profsąjungos finansinę kontrolę vykdo kontrolės komisija, susidedanti iš 3 narių, kuriuos renka Konferencija ketverių metų laikotarpiui. Kontrolės komisijos nariais negali būti tarybos nariai ir profsąjungos pirmininkas.
5.2 Kontrolės komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinami įstatuose nustatyti veiklos tikslai ir uždaviniai, ar lėšos paskirstomos tikslingai bei ar laikomasi įstatymų ir poįstatyminių aktų.
5.3 Revizijos komisija yra atskaitinga Konferencijai. Išaiškinus pažeidimus, revizijos komisija turi teisę reikalauti pirmininką sušaukti neeilinę Konferenciją.

6. PROFSĄJUNGOS TURTO, LĖŠŲ ŠALTINIŲ IR LĖŠŲ PANAUDOJIMO TVARKA

6.1 Profsąjungos lėšų šaltiniai:
1) lėšos iš nario mokesčio;
2) Lietuvos ir užsienio įvairių fondų išskirtos tikslinės lėšos;
3) Kitų asmenų suteikta parama;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos.
6.2 Profsąjungos turtą sudaro profsąjungos narių ir rėmėjų jai perduotas turtas, kitas teisėtai įgytas turtas. Profsąjungai gali būti neatlygintinai perduotas turtas panaudos pagrindais.
6.3 Pirmininkas turi teisę atidaryti banke profsąjungos sąskaitą ir vienasmeniškai ja disponuoti.
6.4 Kiekvienų ūkinių metų pradžioje visuotinis susirinkimas gali tvirtinti praėjusių metų finansinę atskaitomybę, teikiamą pirmininko.
6.5 Profsąjunga gali būti paramos gavėja, o taip pat teikti paramą tarybos nustatyta tvarka.
6.6 Profsąjungos ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

7. PROFSĄJUNGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

7.1 Profsąjunga reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
7.2 Profesinės sąjungos reorganizavimas – tai profesinės sąjungos, kaip juridinio asmens, pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų profesinių sąjungų visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant naujai įsteigtos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą profesinės sąjungos.
Profsąjunga gali būti reorganizuojama jungiant ir skaidant profsąjungas.
7.3 Profsąjungos reorganizavimo sąlygas rengia pirmininkas. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti ir po reorganizavimo veiksiančių profesinių sąjungų įstatų projektai. Reorganizavimą tvirtina Konferencija.
7.4 Profsąjungos likvidavimo pagrindas gali būti Konferencijos nutarimas arba teismo sprendimas.
Institucija, nutarusi likviduoti profsąjungą, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Konferencija, taryba ir pirmininkas netenka įgaliojimų, o jų funkcijas atlieka likvidatorius.
7.5 Kai likviduojama profsąjunga sumoka visas skolas ir atsiskaito su biudžetu, likęs jos turtas paskirstomas profsąjungą likviduoti nutarusios institucijos nustatyta tvarka, nepažeidžiant galiojančių įstatymų.
7.6 Apie profsąjungos likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais respublikiniame dienraštyje arba paskelbta viešai vieną kartą respublikiniame dienraštyje ir pranešta raštu visiems kreditoriams.

8. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1 Įstatų pakeitimus ar papildymus tvirtina Konferencija 2/3 dalyvaujančių delegatų dauguma. Įstatų pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka dienos.
8.2 Visi šiuose įstatuose neaptarti profsąjungos veiklos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.