Lietuvos profesinių sąjungų reikalavimai

Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai, nuskurdinusiai daugumą šalies gyventojų, verčiančiai žmones emigruoti.
 

Ketvirtus metus LR Vyriausybė periodiškai tikina šalies žmones, kad tokia politika padės įveikti ekonomikos, finansų ir socialinį sunkmetį, bet tai daro tik darbo jėgos apmokestinimo, smulkiojo verslo, viešojo sektoriaus žlugdymo, gyventojų skurdinimo sąskaita – jau kuris laikas nekinta šalies nedarbą įvardijantys skaičiai – daugiau nei 213 tūkstančių bedarbių, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis, o dirbantys ir gaunantys minimalų darbo užmokestį negali tinkamai aprūpinti savo šeimų. Per 2010 metus Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 84 tūkstančiais, o dvidešimties nepriklausomybės metų rezultatas – daugiau nei pusė milijono emigravusių Lietuvos gyventojų.
 

Profesinės sąjungos pasipiktinusios nuolatiniais siūlymais liberalizuoti darbo santykius: supaprastinti darbuotojo atleidimą, nemokėti kompensacijų atleidžiant iš darbo, ilginti darbo laiką. Lietuvos profesinės sąjungos konstatuoja faktą, jog šalyje galioja tik formali teisė streikuoti, persekiojami profesinių sąjungų lyderiai.

Esame įsitikinę, kad reikia esminių, o ne biurokratinių–parodomųjų gerovės kūrimo vizijų, todėl reikalaujame:

–    Didinti minimalųjį darbo užmokestį (MMA) iki 1000 litų nuo 2012 m. sausio 1 dienos.

–    Didinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinę mėnesio algą ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį.

–    Didinti užimtumą, skatinant naujų darbo vietų kūrimą.

–    Mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

–    Atstatyti valstybines pensijas pareigūnams, kariams, bei kompensacines išlaidas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams.

–    Grąžinti Vaiko pinigus mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

–    Įvesti socialinę atskirtį mažinančią progresinių mokesčių sistemą.
 
–    Mažinti komunalinių paslaugų (šilumos, elektros) ir būtiniausių maisto produktų kainas.

–    Darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus keisti tik sutarus profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms.

–    Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 102 konvenciją dėl socialinės apsaugos minimaliųjų standartų.

–    Užtikrinti asociacijų, susirinkimų, demonstracijų ir kitų viešosios valios reiškimo būdų laisvę.

–    Užtikrinti darbuotojų teisę streikuoti, užkirsti kelią darbuotojų atstovų persekiojimui.

–    Užtikrinti realią piliečių teisę surengti referendumą.

 Svarstant 2012 metų biudžetą, reikalaujame numatyti lėšas  svarbiausių šalies  problemų – nedarbo ir skurdo – sprendimui.
 

Lietuvos profesinės sąjungos pasirengusios pradėti derybas su LR Vyriausybe dėl šių reikalavimų įgyvendinimo terminų ir priemonių.

Lietuvos profesinės sąjungos