Reorganizuojama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pataisos, kuriomis reorganizuojama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo metu individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Esama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka neefektyvi: darbdaviai vengia sudaryti darbo ginčų komisijas ir net jas sudarius, daugeliu atveju susitarimas jose nepasiekiamas arba sprendimas priimamas darbdavio naudai. Darbo ginčų komisijos efektyviai veikia tik labai nedaugelyje įmonių, kur iš tiesų vyksta taikinimo procedūra ir šalims pavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai. Taigi, esamą individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reikėjo keisti. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per 2011 m. tris ketvirčius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nagrinėjo 5238 klausimus dėl darbo ginčų (iš viso kreiptasi 8705 kartus). VDI skiria daug laiko, išnaudoja daug finansinių resursų, tačiau vėliau ginčytini klausimai dažniausiai atsiduria teismuose.

Dėl darbo ginčų nagrinėjimo teismai suformavo teisinį precedentą, kuriuo nurodo, kad pagal Darbo kodekso 286 straipsnį teisė nagrinėti indivudualius darbo ginčus suteikta darbo ginčų komisijai ir teismui. Taigi, sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į VDI kompetenciją.

Naujosios darbo ginčų komisijos

Po ilgų debatų LR Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis reformuojama individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Darbo ginčų komisijos liks privalomos ikiteisminės darbo ginčų sprendimo institucijos, tačiau bus steigiamos ir veiks prie VDI teritorinių skyrių. Naujosios darbo ginčų komisijos bus sudaromos trišaliu principu, t.y. iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei VDI specialisto. Taigi, visuose darbo ginčuose bus išklausyta ir socialinių partnerių nuomonė.

Darbdavių ir darbuotojų atstovai bus skiriami iš darbo ginčų komisijos veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurių sąrašą sudarys LR trišalės tarybos sekretoriatas, bei VDI specialistas (valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą). Detalesnę socialinių partnerių atstovų skyrimo tvarką artimiausiu metu patvirtins LR Vyriausybė.

Darbo ginčų komisijos nebus juridiniai asmenys, jas techniškai aptarnaus VDI. Darbo ginčų komisijų išlaidas, susijusias su individualių darbo ginčų nagrinėjimu, valstybės biudžeto lėšomis apmokės VDI.

Darbo ginčų komisiją aptarnaus sekretorius, paskirtas iš VDI darbuotojų. Sekretorius priims ir registruos prašymus, susijusius su individualaus darbo ginčo nagrinėjimu, darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimu išreikalaus iš atitinkamų tarnybų ir asmenų prašymui išnagrinėti individualų darbo ginčą reikalingus dokumentus bei praneš šalims posėdžio laiką, vietą ir darbo ginčų komisijos sudėtį, rašys darbo ginčų komisijos protokolą, siųs sprendimus, persiųs bylą teismui ir atliks kitus darbo ginčų komisijos pirmininko pavedimus.

Kada ir kaip kreiptis?

Į darbo ginčų komisiją, kaip ir dabar, bus galima kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Naujovė ta, kad į darbo ginčų komisiją galės kreiptis ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Praleidus prašymo pateikimo terminą (per tris mėnesius), jis gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jei prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Darbuotojas ar darbdavys į darbo ginčų komisiją privalės kreiptis raštu. Prašymas pateikiamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Darbo ginčų komisija privalės išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu, prašymo nagrinėjimo terminas galės būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai:

1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;

2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;

3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visi kiti darbo ginčai, pavyzdžiui, dėl materialinės atsakomybės, drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo užmokesčio nepriemokų, nagrinėjami darbo ginčų komisijose.

Prašymų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas ir vykdymas

Nagrinėjant prašymą, bus kviečiamos dalyvauti abi šalys. Tačiau, jei šalys neatvyks, kai jos bus tinkamai informuotos apie posėdį, darbo ginčų komisija galės priimti sprendimus šalims nedalyvaujant. Darbo ginčų komisijos posėdžiai vyksta pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas bylinėjimosi taisykles.

Darbo ginčų komisija, sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną, posėdžio metu. Sprendimas išdėstomas raštu ir pasirašomas bylą nagrinėjusių darbo ginčų komisijos narių. Priimant sprendimą dalyvauja tik darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Komisijos narys, nesutinkantis su sprendimu, gali pareikšti atskirąją nuomonę. Taigi, jei darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai nesusitars, sprendimą lems komisijos pirmininko, VDI pareigūno, balsas. Sprendimo kopija įteikiama šalims per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jei ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Jeigu nė viena šalis per šį terminą darbo ginčų komisijos sprendimo neapskundė, sprendimas laikomas teisėtu ir gali būti vykdomas padedant antstoliui, t.y. nebereikia dėl vykdomojo rašto kreiptis į teismą.

Darbo kodekso nustatytais atvejais, kai darbo ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme – atleidimo iš darbo, nušalinimo atvejais, - į teismą darbuotojas kreipiasi per vieną mėnesį nuo nušalinimo ar atleidimo iš darbo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jei darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Svarbu!

Pakeitimai neužkerta kelio ginčus ir toliau taikiai spręsti jau veikiančiose įmonių darbo ginčų komisijose. Tačiau tose įmonėse turėtų būti pasirašytas papildomas socialinių partnerių susitarimas dėl lokaliosios darbo ginčų komisijos veiklos tvarkos ir kreipimosi terminų, nes kreipimosi į darbo ginčų komisiją senaties terminas – 3 mėnesiai, turėtų būti nepraleistas. Taigi, įmonėje socialiniai partneriai galėtų susitarti, kad, pavyzdžiui, į įmonės darbo ginčų komisiją kreipiamasi per mėnesį, sužinojus, kad pažeistos darbuotojų teisės. Kol kas neaišku, kaip bus formuojama naujųjų darbo ginčų komisijų praktika tokiais atvejais, jei kreipimosi terminas bus praleistas dėl to, jog darbuotojas laukė įmonės darbo ginčų komisijos sprendimo. Mano manymu, tai turėtų būti svarbi aplinkybė, dėl kurios praleistas terminas būtų atstatytas.

Jolanta Cinaitienė

LPSK teisininkė