Kas yra Gerovės valstybė? Pats paprasčiausias (o gal būt ir teisingiausias) apibrėžimas – tai valstybė, kurioje daugumai jos gyventojų (bent 60 – 80%) gyventi gera. Skaičiai neabsoliutūs, nes būtina sąlyga, kad žmogus norėtų ir sutiktų gerovės kūrimui įdėti ir atitinkamas savo asmenines pastangas. Neabejotinai, tik įveikus virusą, viena ar kita forma, prie Gerovės temos teks grįžti ir mums, nes pas mus patenkintų yra turbūt pagal atvirkščią proporciją, o trečdalis iš vis už skurdo ribos. Taip, kad Gerovės valstybė daugeliui mūsų ne tik svajonė, bet ir gyvybinis poreikis. Abejones kelia tik tai, kad jos idėja kažkodėl kyla iš tų 20 procentų, kurie jau dabar gyvena gerovėje...

   Nesinori būti pranašu, bet likimas gražių idėjų, kai tavo gėriu rūpinasi kitas, būna labai panašus – tam kuris rūpinasi gėrio dar padaugėja, o pas tuos, dėl kurių tai buvo daroma – geriausiu atveju lieka tiek pat, bet dažniau dar sumažėja.

   Tiesa, yra ir kitų pavyzdžių – štai Skandinavijos šalyse, žmonės savo gerove pradeda rūpintis jau patys bendraudami su darbdaviu. Ir kalbėdami su juo ne po vieną, o visi bendrai, jungdamiesi į profesines sąjungas. Štai Danijoje profesinių sąjungų nariai sudaro virš 80%,  Suomijoje - 74%, Švedijoje per 70% dirbančiųjų, panašiai ir kitose gerai gyvenančiose Vakarų Europos šalyse. Ir labai įdomi priklausomybė, kad šių šalių gyventojų pragyvenimo lygis –  vos ne analogiškas jau nurodytiems profsąjunginio aktyvumo procentams. Ir kalba ne vien apie pinigus, tų pačių šalių žmonės pirmauja ir pasitenkinimo savo gyvenimu pasauliniuose reitinguose, nes pojūtis, kad tiek įmonėje, tiek valstybėje elgiamasi teisingai – svarbus kiekvienam.

   Deja tenka pripažinti, kad pas mus profesinių sąjungų nariai sudaro apie 10% dirbančiųjų. Taigi vienintelio dirbančiųjų kozirio - skaitlingumo ir vienybės, neišnaudojame visiškai. Paradoksas, bet jei bendrai paskaičiuot – pas mus darbdavių turbūt būtų daugiau nei į profesines sąjungas susivienijusių dirbančiųjų! Tai kodėl mes stebimės, kad dirbančiųjų interesai ignoruojami, pajamų skirtumai ir socialinė atskirtis tik didėja?

      Taigi, jei jums įdomi Gerovės valstybės idėja ir ne tik teoriniame lygyje, siūlome pradėti ją kurti kiekvienas savo įmonėje su darbo kolegomis. O patvirtinimą, kad jau ir šiandien esate ne vieni galite rasti Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacijos tinklalapyje  https://www.lpsk.lt/.

       Mes esame viena iš šios konfederacijos narių - „Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimas“ jungiantis metalo ir kitos apdirbamosios pramonės dirbančiuosius. Informaciją apie mūsų organizaciją, jos veiklą ir tikslus galite rasti tinklalapyje http://www.litmetal.lt/ ,užduoti kylančius klausimus, siūlyti idėjas galite adresu  info@litmetal.lt  arba paskambinant telefonais    (8-5) 249 78 66;  8672 18714.

     Jeigu šiandien jums dar nepakanka ryžto pačiam pradėt kurti savo gerovės valstybę, yra įstatymo numatyta galimybė profesines sąjungas kiekvienam paremt asmeniškai skiriant 0,6 % savo gyventojų pajamų mokesčio. Šią dalį savo pajamų mokesčio kiekvienas iš mūsų gali laisvai pasirinkęs skirti jam priimtinai profesinei sąjungai. Profesinės sąjungos savo veiklą finansuoja tik iš savo narių nario mokesčio ir tokių, kaip jūs rėmėjų lėšų. Taigi paremdami Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimą (įmonės kodas 190581054) jūs galite būti užtikrinti, kad gerovės valstybę jis kuria pradėdamas nuo konkrečios įmonės dirbančiųjų. Prašymą dėl jūsų pajamų mokesčio 0,6 % skyrimo Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimui, Mokesčių inspekcijai šiais metais galite pateikti iki liepos 1d. Tai galima atlikti dviem būdais:

1) Elektroniniu būdu prisijungiant prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS);

2) Nusiunčiant užpildyta prašymo formą FR0512(4) paštu į Valstybinę mokesčių inspekciją adresu: Ulonų g. 2, LT-01509 Vilnius.  Prašymo formą rasti galite VMI puslapyje – FR0512(4).

Dėkojame ir tikimės.