Veiklos istorija
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje vykusieji procesai negalėjo nepaliesti profesinių sąjungų. Ypatingai ryžto nestigo tų įmonių darbuotojams, kuriose ėmė aktyviai veikti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupės.
Metalo apdorojimo įmonių profesinių sąjungų dauguma veikė dviejuose junginiuose: Mašinų ir prietaisų gamybos darbininkų profsąjungos (pirmininkas S.Dringelis) bei Automobilių ir žemės ūkio mašinų gamintojų profsąjungos (pirmininkas V.Cininas) Lietuvos Respublikos komitetuose. Pirmasis komitetas 1990m. vasario 9d. reorganizuotas į Lietuvos mašinų ir prietaisų gamybos darbuotojų profesinių organizacijų sąjungą. Šiose organizacijose įsivyravo būtinų permainų nuostatos, o jų pirminių organizacijų atstovų 1990m. gruodžio 21d. susirinkimo metu, nuspręsta jungtis į vieningą, laikmečio nuostatas atitinkančią, organizaciją – Lietuvos metalistų profesinę sąjungą (LMPS). Ten pat sudaryta LMPS steigėjų taryba. Pirmininku išrinktas A.Kvedaravičius.
LMPS steigiamasis suvažiavimas įvyko 1991 metų kovo 15 dieną. Organizacijos steigėjais tapo 57 profesinės sąjungos, jungiančios metalo apdorojimo, mašinų, prietaisų, radioelektronikos ir elektronikos įmonių darbuotojus. Iš jų, 46 organizacijos, vienijančios 38 136 narius, nutarė iš karto tapti LMPS narėmis ir delegavo savo atstovus į Įgaliotinių tarybą. LMPS sekretoriumi išrinktas A.Sysas.
Pagrindinis dėmesys LMPS veiklos programoje sutelktas į profesinės sąjungos narių ekonominių interesų, jų saugos darbe ir užimtumo klausimų sprendimą. Iš karto suformuotas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų bei bedarbystės ir streikų fondai. 1991m. birželio 4d. patvirtinti rajonų pirmininkų tarybos nuostatai, o 1991m. lapkričio 7d. – LMPS technikos inspekcijos nuostatai. Jais vadovaujantis sudarytos sąlygos veikti pirminių organizacijų visuomeniniams ir LMPS sekretoriato inspektoriams.
1992m. sausio 16d., patvirtinti rezervinio šalpos fondo sudarymo ir naudojimo nuostatai.
1991 metų pabaigoje patvirtintas LMPS ženklas (autorius Alfonsas Olberkis).
Be savo narių veiklos reglamentavimo organizacijos viduje, LMPS aktyviai reiškėsi įstatymų priežiūros, jų pakeitimų projektų teikimo srityse. Nuostatos teiktos LR vyriausybei dėl valstybės biudžeto, dėl socialinio draudimo sistemos ir kitais klausimais.
Siekdama profesinių sąjungų veiklos vienybės, 1992 metais LMPS aktyviai prisidėjo prie Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo įsteigimo. Jo pirmininku tapo LMPS sekretorius A.Sysas.
Siekdama realizuoti socialinio dialogo principą, 1993 metais LMPS paruošė susitarimo su Lietuvos pramonės ir prekybos ministerija projektą. Deja, derybos dėl jo pasirašymo baigėsi nesėkme.
Lygiagrečiai LMPS veikė tarptautinio bendradarbiavimo srityje. 1992 metais su Skandinavijos profesinėmis sąjungomis užmegztas ryšys virto turiningu bendradarbiavimu su Danijos metalistų profesine sąjunga (Dansk Metal).
1994 metais LMPS priimta į Tarptautinę metalistų federaciją, vienijančią 23 milijonus profesinių sąjungų narių iš viso pasaulio.
1996 metais Algirdą Sysą išrinkus į LR seimą, nuo 1997 metų LPMS pirmininku tapo G.Ašmys.
Nuolat blogėjanti padėtis pramonėje, neišmintinga šalies vadovų vidaus politika, dalies darbdavių savivalė, samdomų darbuotojų solidarumo ir savo padėties suvokimo bei profesinių sąjungų vienybės stoka labai sumenkino LMPS veiklos rezultatus. Šios priežastys ir vis mažėjantis narių skaičius sužlugdė daugelio sumanymų įgyvendinimą.
Antrąjį savo veiklos dešimtmetį LMPS pradėjo vienydama 16 pirminių organizacijų, jos skaičiuoja apie 3 000 narių.
Organizacija praėjo labai sunkų ir pamokantį kelią. Objektyvios sąlygos – pagrindinis faktorius, neleidęs įgyvendinti entuziastingų LMPS steigėjų siekių. Nepaisant to, įgytas patyrimas, ES standartų Lietuvoje taikymas, palankesnių sąlygų šalies pramonės plėtojimui sudarymas bei didesnė profesinių sąjungų vienybė – LMPS siekių realizavimo sėkmės laidas.
2002m. birželį Lietuvos metalistų profsąjungos pirmininkui Giedriui Ašmiui tapus Kauno miesto meru, laikinai metalistų pirmininko pareigos patikėtos Gemai Šemeliovai.
2003m. gegužės 31d. vykusiame 6-ajame suvažiavime, Lietuvos metalistų profesinė sąjunga pakeitė įstatus ir nuo tada pavadinta Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimu. Susivienijimo pirmininke išrinkta Laima Mažutaitienė.
2005 metais vykusiame LMPSS neeiliniame suvažiavime ji nusprendė pasitraukti iš užimamų pareigų.
2009 metų spalio 17 dieną, vykusiame Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimo 7-ajame suvažiavime antrai kadencijai pirmininke išrinkta Marija Varasimavičienė.
